nutuokimas

2 nutuokìmas sm. (2) NdŽ, Ut → 2 nutuokti 1: Kas kaltas, kad žmogus be nutuokìmo Grž. Nei te moka dainuot, nei turi nutuokìmo, ar balso nėr Pl. Jeigu žmogui nėr galvoj nutuokìmo, tai košės jam nebeprikrėsi Dl. Jau tavo nutuokìmas, kai keršos kiaulės Ds. | refl.: Kalinauskas kalbėjo apie nesantarvę su „baltaisiais“, apie jų neaiškų, dviprasmišką nusituokimą sukilimo atžvilgiu V.Myk-Put. \ tuokimas; nutuokimas